LTENRU
Užsakymas ir informacija tel. +370 469 53024

Apie Juodkrantę

Lankytinos vietos Juodkrantėje

Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija

Šiuo metu vaikščiodami kalno taku galite pamatyti unikalią ekspoziciją po atviru dangumi. 71 skulptūrą iš ąžuolo išskaptavo 1979 - 1981 metų vasaromis į Juodkrantę suvažiavę Lietuvos tautodailininkai. Senojo kalno skulptūrų tema - pasaulis, kuriame gyvena raganos, velniai ir Neringos legendų herojai.

Nuodėmių - Griekinės liepos vieta

Juodkrantėje yra Nuodėmių (dar kitaip Griekynės), Liepos raguva ir Nuodėmių liepos kopa. Šie vietovardžiai primena senuosius rašytinius šaltinius, kuriuose nurodoma, kad nuo XVI iki XIX a. vidurio čia augo lapuočių medžių giraitės, miškai. Šioje vietoje augo labai sena šakota liepa. Apie ją buvo pasakojama daug padavimų. Viename iš jų kalbama, kad čia bendruomenės teismui buvo atiduodami dorai nusižengę jaunuoliai. Kituose šaltiniuose minimos aukos seniesiems dievams. 1939 m. ją nukirto vokiečių kareiviai. Šiuo metu čia auga naujai pasodinta liepaitė.

Gintaro įlanka (Įvažiavimas į Juodkrantę)

1855 metais prie Juodkrantės gilinant farvaterį, darbininkai dumble aptiko gintaro. Pirmasis organizuotai kasti purvą iš marių dugno gintaro paieškoms ėmėsi buvęs malūnininkas, laivų savininkas, vėliau Klaipėdos smuklininkas Vilhelmas Stantynas. Prie jo prisijungus pirkliams iš Dancigo, sudaroma gintaro kasimo iš marių dugno bendrovė. Jai į pagalbą atėjo valdžia, gilinusi laivų plaukiojimo vagą tarp Klaipėdos ir Kranto ir norėjusi iš gintaro paieškos darbų turėti naudos sau. Suvienijus jėgas, bendrovė ėmė turtėti.

Bendrovė skatino į gintaro kasimą įsitraukti ir Juodkrantės gyventojus. Juodkrantė pamažu tapo industriniu miesteliu.

Gintaro kasimo darbai vykdavo tik vasarą - apie 30 savaičių per metus trimis pamainomis. Nuo 1860 iki 1890 m. vidutiniškai per metus buvo iškasama apie 75 tūkstančius kg gintaro. Gintaro gavybai ėmus mažėti, 1890 m. kasimo darbų sutartis nebeatnaujinta, todėl kasimo darbai Juodkrantėje nutraukti.

Kasant įlankos uostą, marių dugne buvo rasta vidurinio neolito, žalvario amžių gintaro dirbinių kolekcija, kuri vėliau pavadinta Gintaro lobiu. Papuošalai, amuletai, sagutės, žmogaus ir gyvūnų figūrėlės atspindi senųjų nerijos gyventojų pasaulėjautą. Gintaro gavybos firma „W. Stantien & M. Becker“ sudarė iškastų senovės gintaro dirbinių rinkinį. 1944 m. rudenį kelios dėžės su senaisiais gintaro dirbiniais buvo išsiųstos į Giotingeno universitetą. Siuntoje buvo ir dirbinių iš Juodkrantės gintaro lobio. Tačiau didžioji šio lobio dalis liko paslėpta Karaliaučiaus saugyklose, ar tiesiog pražuvo per Antrą pasaulinį karą miesto puolimo metu.

R. Klebso knyga ir Giotingeno universiteto Geologijos ir paleontologijos muziejuje saugomi dirbiniai padėjo Lietuvos menininkams atlikti Juodkrantės lobio rekonstrukciją. Ja galima gėrėtis Kazimiero ir Virginijos Mizgirių Gintaro galerijoje-muziejuje Nidoje.

Pažintinis dendrologinis takas

Juodkrantės apylinkėse išlikusios parabolinės kopos, apaugusios šimtametėmis pušimis ir eglėmis – tai Kuršių nerijos sengirė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia susipažinti su Juodkrantės sengirės medžiais ir krūmais bei maloniai pasivaikščioti dendrologiniu taku. Tako ilgis - 1600 m. Maršruto pradžia – ties automobilių stovėjimo aikštele šalia Gintaro įlankos, o pabaiga – prie gyvenvietės kapinaičių. Visą dendrologinio tako maršrutą nurodo mediniai stulpeliai, kurių viršutinės briaunos nudažytos balta ir žalia spalvomis. Take yra 16 stotelių, kuriose rasite stendus su medžių aprašymais, piešiniais, nuotraukomis. Ypač gražiose vietose, kurios tiks atokvėpiui ir apmąstymams įrengti suoleliai. Čia galėsite tiesiog pasimėgauti gamtos garsais.

Juodkrantės architektūros vertybės. Vilų kvartas

Kuršių nerija dėl unikalaus gamtovaizdžio ir XIX a. sukurto poilsio komforto sąlygų bei populiarumo asocijavosi su prancūzų Riviera. Kurortas ėmė formuotis 1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų. Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo interpretuojama kaip „Geringo vilos“. Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose. Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“. Šiuo vardu dabar vadinamas viešbutis su kavine, įrengti prieš keletą metų rekonstruotame buvusios vilos ūkiniame pastate. Privačios iniciatyvos dėka naujam gyvenimui prikelta ir tikroji vila „Flora“- tokia pat grakšti, kokia puikavosi ne ant vieno praėjusio šimtmečio atviruko. Pastato architektūra atspindi būdingiausias XIX a. antrosios pusės kurortų statybos tendencijas.

Paminklas L. Rėzai ir L. Rėzos kultūros centras

1994 metais atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas Liudvikui Rėzai Juodkrantės L. Rėzos pagrindinės mokyklos kieme.

L. Rėzos g. 8, LT-93101, Juodkrantė
Tel/faks..: (8 469) 5 34 48
www.lrezoskc.lt 
jparodunam@hotmail.com;
natalijali@gmail.com

Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje

Nuolatinė ekspozicija. XVI-XX a. pr. miniatiūros

L. Rėzos g. 3, LT-93101, Juodkrantė
Tel. +370 469 53323
El. paštas: muziejus@ldm.lt

Akmens skulptūrų parkas krantinėje

1995 m. Juodkrantėje pradėta statyti 2400 m ilgio krantinė, kuri eina palei L. Rėzos gatvę. Tvarkant krantinę gimė mintis čia įrengti skulptūrų ekspoziciją „Žemė ir vanduo”. Ekspozicija buvo kuriama 1997 - 1999 m. per tarptautinį skulptorių simpoziumą „Žemė ir vanduo“. Ją sudaro 31 skulptūra, kurias sukūrė menininkai iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Švedijos ir kitų šalių. Skulptūros išdėstytos 800 metrų atkarpoje.

Juodkrantės bažnyčia

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1884-1885 m.

Vėtrungių galerija

Kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes puošė vėtrungės. 1844m. jas, kartu su kitais laivo atpažinimo ženklais įvedė žvejybos inspekcija tam, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos plotų ribų. Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei Baltijos, nei Šiaurės jūros, nei Atlanto vandenyno pakrantėse. Galerijoje yra turistinės literatūros, originalių keramikos ir tekstilės, dailės gaminių.

L. Rėzos g. 13
+370469 53357
Įėjimas nemokamas

Garnių ir kormoranų kolonija prie Juodkrantės

Tik išvažiavus iš Juodkrantės Nidos link, dar nepakilus į statųjį Avino kalną, sengirėje yra Garnių kalnas, vardą gavęs nuo netoliese įsikūrusios pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonijos. Tai viena didžiausių šių paukščių kolonijų visoje Europoje. 2005 m. kolonijoje perėjo apie 2800 porų kormoranų ir daugiau kaip 300 garnių porų. Juodkrantės pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų kolonija - didžiausia ir seniausiai, dar iš XIX a. žinoma šių paukščių perimvietė Lietuvoje.

JUODKRANTĖS APYLINKĖS

Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate

Vertingiausi rezervato elementai:

Pilkosios (Mirusios) kopos, užpustytos buvusių gyvenviečių vietos, savaiminės kilmės miško augalija bei po smėliu palaidoti šimtamečiai miškų dirvožemiai. Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos. Kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. 31 km kelio Smiltynė – Nida (kairėje pusėje) Rezervate lankytis galima tik įrengtu taku. Lankytojai maloniai prašomi susipažinti su lankymo taisyklėmis rezervate.

Apžvalgos aikštelė ant Avikalnio kalno

Nuo šios įrengtos aikštelės galite pamatyti Avikalnio rago palvės kompleksą bei vieną gražiausių nerijos panoramų – Pilkąsias (Mirusias) kopas Naglių gamtos rezervate.

Avikalnis yra Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Čia yra ir gamtos paminklo – parabolinių kopų – komplekso pietinė dalis, paprastųjų pušų senieji medynai (sengirės fragmentai), kuriems jau daugiau kaip 230 m. Visas Juodkrantės kraštovaizdžio draustinio plotas – 260 ha. Jis įsiterpęs tarp Juodkrantės rekreacinės zonos ir Naglių gamtos rezervato.