Apie Juodkrantę

Apie Kuršių neriją

Kuršių nerija - smėlėtas pusiasalis, siaura, ilga juosta nusidriekęs nuo Sembos pusiasalio Karaliaučiaus srityje iki Klaipėdos uostamiesčio. Jos ilgis - 97 km, o didžiausias plotis ties Bulvikio ragu - apie 4 km. Kuršių nerijos rytinius krantus skalauja Kuršių marios, o vakarinius - Baltijos jūra. Klaipėdos miestą ir neriją skiria pusės kilometro pločio marių sąsiauris.

Nedidelėje Kuršių nerijos teritorijoje susiklostė skirtingo reljefo ruožai: saulėtas jūros paplūdimys, žmonių mechaniškai suformuota prieškopė arba pajūrio apsauginis kopagūbris, toliau - kauburiuota, o vietomis plokščia lyguma, apaugusi žole, krūmais ar medžiais, dar toliau matyti svarbiausias nerijos reljefo elementas - didysis kopagūbris, apželdintas ar pustomas, o už jo - pamario palvė ir marių paplūdimys.

Vienos iš įspūdingiausių Kuršių nerijoje vietų - pustomų kopų ruožai. Juos galima pamatyti kelio Smiltynė-Nida 31 kilometre, kur įrengtas pažintinis takas, bei šalia Nidos. Žmonių pastangomis šiandien apie 70 proc. Kuršių nerijos užima miškai, čia sutinkama apie 960 augalų rūšių. Iš jų 29 rūšys - įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Nerijoje auga retos Lietuvoje pajūrinė zunda, tyrulinė erika, pajūrinė pienažolė, pajūrinė širdažolė, vandeninė plaumuonė.

Iš Lietuvoje gyvenančių 65 rūšių žinduolių, 37 rūšys sutinkamos Kuršių nerijoje, 4 iš jų - įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Tai šikšniukas nykštukas, vėlyvasis šikšnys, ūdra ir ilgasnukis ruonis. Čia taip pat galima sutikti tokių vabzdžių rūšių, kurių niekur kitur Lietuvoje nėra. Šiai teritorijai būdingi pietinių ir stepinių rūšių atstovai. Vienas žymiausių nerijos drugių - pušinis keliaujantis verpikas, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas vabzdys.

Pavasarinės ir rudeninės migracijos metu Per Kuršių neriją praskrenda apie 15 milijonų paukščių, dalis jų čia ir žiemoja. Nerijoje peri virš 100 paukščių rūšių. Į šiaurę nuo Juodkrantės įsikūrusi didžiausia Lietuvoje garnių ir kormoranų kolonija – yra apie 1 500 lizdų.

Baltijos jūroje prie nerijos sutinkama apie 70 žuvų rūšių. Labiausiai paplitusios strimelės, menkės, plekšnės, uotai. Kuršių mariose gaudomi ešeriai, karšiai, unguriai, starkiai ir kitos žuvys.

Kuršių nerijos gyvenvietės yra apjungtos į Neringos savivaldybę: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė. Smiltynė - jau Klaipėdos miesto dalis. Visose gyvenvietėse saugomas istoriškai susiformavęs gatvių tinklas, užstatymas. Šiuo metu Neringoje gyvena apie 2 800 žmonių. Kuršių nerijos aplinką saugo nacionalinis parkas. 2000-aisiais visa Kuršių nerija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė.